Be lietuvių Lietuvoje gyvena ir kitų tautų atstovai. Pavyzdžiui, lenkai, rusai, romai, vokiečiai ar latviai. O taip pat ir totoriai. Tai – tauta, neturinti savo šalies. Šie metai Lietuvoje skirti totorių kultūrą ir istoriją pažinti. Tad, susipažinkime su jais ir mes.

Kas yra totoriai?

Totoriai lietuvių žemėse gyvena labai seniai – beveik 700 metų. Tai buvo klajokliai, vadinami tiurkų klajoklių gentimi. Totoriai gyveno ten, kur dabar yra Kazachstano šalis ir dalis pietinės Rusijos. Totoriai daugybė šimtų metų keliavo iš vienos vietos į kitą ir garsėjo kaip karių tauta. Tik tuomet, kai jie pralaimėjo mongolams, susikūrė jų galinga valstybė Aukso orda. Ji egzistavo ne ilgai – apie du šimtus metų. Dabar tose vietose – pietinė Rusijos dalis. Garsas apie totorių gebėjimą kariauti pasiekė ir Lietuvos kunigaikščius. Jau Gediminas, Kęstutis ir Jogaila kreipėsi į juos, kad padėtų kariauti prieš kryžiuočius.

Bet daugiausiai totorių Lietuvos žemės apsigyveno tuomet, kai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė Juodąją jūrą ir ją valdė Didysis Kunigaikštis Vytautas. Šiandien Lietuvoje gyvena apie 3 tūkstančius totorių, daugiausiai – Vilniaus krašte.

Kokia kalba totoriai šneka?

Nors totoriai savo valstybės neturi, bet jie turi savo kalbą, savo tradicijas, tautinius drabužius ir šventes. Tiesa, Lietuvos totoriai totoriškai nebešneka jau 400 metų. Tačiau totorių kalba dar egzistuoja. Ji labai panaši į turkų, karaimų ar azerbaidženiečių kalbas, ir ja šneka totoriai, kurie gyvena Kryme ir Rusijoje.

Kokia totorių religija?

Netoli Vilniaus yra net kaimas, vardu – Keturiasdešimt totorių. Seniau čia gyveno tik totoriai ir jų buvo kur kas daugiau nei 40. Šiandien šiame kaime 112. Šią vietą jiems padovanojo Lietuvos valdovai, todėl čia dar iki šių dienų stovi sena medinė mečetė. Tai yra totorių maldos namai, nes totoriai yra musulmonai. Bet tai ne vienintelė mečetė visoje Lietuvoje. Jų iš viso yra keturios. Kaune stovi vienintelė mūrinė mečetė.

Svarbiausios totorių šventės

Be religinių švenčių, kaip pavyzdžiui, ramadano pabaigą, totoriai turi kitų jiems svarbių ir labai laukiamų švenčių. Štai kovo 21 dieną jie švenčia pavasario lygiadienį. Tą dieną ant stalo turi būti patiekta septyni patiekalai. Visi jie prasideda iš S raidės. Tarp jų ir dažyti kiaušiniai. Pagrindinis patiekalas yra  simuliakas, mums žinomas kaip daiginti kviečiai.

Su sporto varžybomis, žaidimais vaikams ir suaugusiems bei imtynėmis totoriai vasaros pradžioje švenčia Plūgo šventę, totoriškai – sabantujus. Kas laimi imtynes, dovanų gauna gyvą aviną.

Vaikai labiausiai laukia tu švenčių, kai netrūksta skanėstų ir niekas nedraudžia jų valgyti. Tai – vardo suteikimo šventė ir gegužės šventė, kai totoriai visi kartu lanko kapines ir sustoja pasimelsti prie kiekvieno kapo. Tik, kai visi kapai aplankyti, prasideda smagioji šventės dalis – žaidimai, skanavimai ir pokalbiai.  

Už suteiktą informaciją dėkojame totorei ir Vilniausi unviersiteto dėstytojai Galinai Miškinienei. Nuotraukos iš Vilniaus apskrities totorių bendruomenės archyvo