Pralaimėti nėra lengva. Kas tai yra, turbūt žino kiekvienas vaikas. Tačiau pralaimėti sunku būna ir suaugusiems. Štai dabartinis Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas vis dar nepripažįsta žinios, kad jis pralaimėjo prezidento rinkimus ir kad nuo sausio mėnesio savo postą turės užleisti naujam prezidentui Joe Bidenui. Kas vyksta su mumis, kai pralaimime, mums pasakoja vaikų ir paauglių psichologė Natalja Kulakovskaja.

Kodėl taip sunku pralaimėti?
Pralaimėjimai ir nesėkmės yra gyvenimo dalis. Nei vienas žmogus neužauga nepatirdamas pralaimėjimo. Su tuo susiduriame visi, nepaisant to, kiek mums yra metų, kokį darbą dirbame ar kiek žinių esame sukaupę. 
Gebėjimas priimti ir pasimokyti iš savo pralaimėjimo yra labai naudingas įgūdis. Tačiau to reikia išmokti. Sunkiausia pralaimėti būna tiems, kurie visada siekia būti geriausiais ir neatleidžia sau menkiausių klaidų ir netikslumų. Tokiems žmonėms svarbu jausti, kad jie yra sėkmingiausi ir geriausi. Jie yra įsitikinę, kad pralaimėjus aplinkiniai iš jų juoksis, nebegerbs, palaikys nevykėliu. Tokia baimė pralaimėti dažniausiai neleidžia žmogui pasiekti didelių aukštumų.

Kaip elgtis, jei pralaimėjus, ima pyktis ir įniršis?
Jeigu jau taip nutiko, kad susidūrėte su pralaimėjimu, natūralu, kad nebūsite tuo patenkinti ir kils įvairūs nemalonūs jausmai. Nesipriešinkite tam, kas įvyko ir nesipriešinkite nepavykusiam rezultatui. Galima patrepsėti kojomis, parėkauti, patrankyti pagalvę. Kitaip tariant, išliekite saugiai savo pyktį. Giliai įkvėpkite ir pasakykite sau, kad jūs nebegalite pakeisti to, kas įvyko. Tai nutiko, ir taškas.
Nors jūs nebegalite užkirsti kelią pralaimėjimui, bet jūs galite pakeisti savo reakciją į tai, kas nutiko. Priminkite sau, jog viskas, kas bloga, anksčiau ar vėliau lieka praeityje. Sutelkite visą savo dėmesį į tai, kaip pasielgsite panašioje situacijoje kitą kartą.

Kas yra geras pralaimėtojas?
Kai turime tikslą ir dedame pastangas, tikimės geriausio. Tačiau tą akimirką, kuri nulemia rezultatą, mes padarome tiek, kiek galime. Nesvarbu, kas konkrečiai galėjo privesti prie nesėkmės. Galbūt šiandien tai yra vienas įvartis, rytoj jų bus visi trys! Jums gali kilti noras nuleisti rankas, mesti mėgstamą veiklą, vengti sunkumų, tačiau atsiminkite – jūs niekada netapsite geresni, jei pralaimėjus mažiaus stengsitės ir numosite ranka į taip patinkantį jums užsiėmimą.
Pralaimėjus pasakykite sau: „Kitą kartą man pasiseks labiau“ arba „Kitoms rungtynėms aš apgalvosiu naujas strategijas, daug treniruosiuosi ir būtinai laimėsiu“.
Geras pralaimėtojas nesekmės akimirką gerbia aplinkybes ir žmogų, laimėjusį prieš jį. Paspauskite priešininkui ranką ir pasveikinkite su puikiai atliktu darbu. Kur kas svarbiau yra ne laimėtojo – nevykėlio lyginimas, o tiesiog vienas kitą gerbti. Juk kitą sykį laimėtojo pusėje galite atsidurti ir jūs.

Ar galima iš pralaimėjimo kažko išmokti?
Svarbu suprasti, kad tavo pralaimėjimas nepadaro tavęs blogesniu, nevykėliu, ir jokiu būdu  nereiškia, kad daugiau niekada nepasiseks. Taip, tai skaudu, liūdna, nemalonu, tačiau tai yra patirtis. O patirtis visuomet duoda kažką teigiamo ir gero. Tik priimdami savo pralaimėjimą, kaip naudingą patirtį,  jūs rasite jėgų judėti toliau.  Priimkite tai, kaip paskatinimą tobulėti. Taip jums bus lengviau ištaisyti padarytas klaidas ir mėgautis pačiu procesu, net jeigu netapote laimėtoju.

Psichologės Nataljos Kulakovskajos puslapį rasite čia.

Nuotraukos: asmeninės ir iš www.pixabay.com