Mes galime keliauti po pasaulį, bet juk ir pasaulis gali atkeliauti pas mus. Kaip tai įmanoma? Jei namuose turime lauktuvių iš skirtingų šalių ar kitų miestų.

Egiptas. Akmuo iš Egipto guli Igno namuose. Jį jam parvežė senelis. Dovanų iš Egipto jis gavo ir žvakidę, tačiau akmuo jam mielesnis. „Aš niekados nesu buvęs Egipte, bet labai noriu nuvykti. Jei kada nors mano svajonė išsipildys, aš būtinai ne tik aplankysiu piramides, bet ir drąsiai įeisiu į vidų. Aš labai noriu pamatyti mumijas“.

Latvija. „Aš turiu labai gerą daiktą. Praeitą vasarą jį parsivežiau iš Liepojos Latvijoje. Tai yra šviesiai pilkos spalvos Cobblestone akmuo. Ant jo yra blizgantys mažų kriauklyčių antspaudai. Jį tokį švarų į krantą išmetė vanduo. Tuo metu, kai jį išmetė, aš žiūrėjau į jūrą. Kai jį pamačiau, pagalvojau kad tos kriauklytės yra deimantai”. (Pasakojo Simas).

Bulgarija. „Po visų kelionių po Bulgariją, gal paskutinę dieną prieš išvykstant, mes apsilankėme turguje ir netyčia radome prieskonius, kuriuos per kelionę spėjau pamėgti. Šie prieskoniai yra rankų darbo. Jie labai skanūs ir gardžiai kvepia. Kaskart užuodus prieskonių aromato norisi grįžti į Bulgariją. Praėjus tiek daug laiko nuo kelionės, tuos prieskonius aš vis dar turiu. Aš juos labai taupau“. (Pasakojo Augustina).

Lietuva. Agota su šeima išsirengė į kelionę į Anykščius. Prie pirmosios stotelės, prie lajų tako ji iš visų suvenyrų išsirinko vieną – šaukštelį.  Jis ją lydėjo visą kelionę ir matė, jei taip galima pasakyti, visus jos nuotykius Anykščiuose. Šaukštukas su ja užlipo ant didelio Puntuko akmens, įveikė net tris labirintus – akmenų, veidrodžių ir krūmų. „Ar galit įsivaizduoti, kokius prisiminimus turi vienas mažas šaukštelis… O gal gali dar daugiau atsiminimų turėti akmenukas ar smėlis? Na, aš nežinau! Bet tikriausiai gali.“

O kokių pasaulio šalių ar Lietuvos miestų yra jūsų namuose?

Savo pasakojimais dalijosi Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai