Vakar kai kuriose pasaulio šalyse buvo švenčiamas Helovynas. Šiandien, lapkričio 1-ąją dieną, minima visų Šventųjų diena, o ryt – Vėlinės, kitaip tariant, Mirusiųjų atminimo diena. Lietuvoje šios pirmos lapkričio dienos yra rimties ir susikaupimo dienos. O štai Meksikoje – tai spalvota ir džiugi šventė.
Mirusiųjų dieną meksikiečiai pradeda švęsti jau spalio 31-ąją dieną ir švenčia iki lapkričio 2 dienos. Gatvės ir kapinės yra puošiamos gėlėmis. Dažniausiai yra naudojamos geltonos gėlės. Mat tikima, kad būtent ryški spalva yra mirusiems lyg kelrodė grįžti trumpam į Žemę. Meksikiečiai tiki, kad tomis dienomis mirusiųjų sielos aplanko savo artimuosius.
Ne tik gėlėmis yra puošiami namai. Vienas svarbiausiųjų šios šventės, kurios pavadinimas „Día de los Muertos“, atributų yra skeletai. Jie kabo ant namų durų, gatvėse. Skeletų formos (arba karsto formos) gaminami saldainiai. Tik speciali taip vadinama mirusųjų duonelė (Pan de Muertos ) yra kitos formos. Ji yra saldi ir yra panaši į bandelę. Skeletais persirengia ir patys meksikiečiai. Tokiais kostiumais išsirengia į lapkričio 1 dieną gatvėse vykstantį karnavalą. Jame šokama ir dainuojama.
Tačiau negalvokite, kad per tą džiaugsmingą šurmulį meksikiečiai pamiršta, kas yra tikroji šventės esmė. Tomis dienomis kiekvienas savo namuose yra paruošęs mažą puošnų altorėlį. Jame – mirusiųjų artimųjų nuotraukos. Tokie altorėliai išpuošti gėlėmis. Jame gali būti ir saludmynų ar kitų maisto produktų arba gėrimų, ką mirusysis labai mėgo.
O lapkričio 2 dieną, kai pamažu pradeda temti, meksikiečiai susirenka kapinėse prie savo artimųjų kapų. Degančių žvakių šviesoje jie dainuoja, valgo, juokiasi.
Net jei meksikiečiai ir liūdi savo mirusių artimųjų, vis dėl to Mirusiųjų diena jiems – ne liūdesio diena. Juk tai diena, kai susirenka visa šeima: ir tie, kurie gyvi, ir tie, kurie jau mirę.