Nemažai dalykų gali mums sukelti baimę – pelės, vorai, tamsa, vaiduokliai,  kontrolinis darbas. Baimė nėra pati maloniausia emocija. Bet ji reikalinga. Nerimas taip pat. Kodėl šios emocijos yra svarbios?

 „Jei žmogus neturėtų emocijų, negalėtų išgyventi. Nesvarbu, ar tai baimė, ar nerimas, ar džiaugsmas“, pasakoja mums vaikų ir paauglių psichologė Miglė Motiejūnaitė. Šįkart ji pasakoja apie dvi emocijas, kurios mus apsaugo nuo pavojų ir nemalonių situacijų. Tai – baimė ir nerimas.

Kas yra baimė?
Baimė padeda apsisaugoti nuo pavojų, kurie vyksta čia ir dabar. Sakykime, jei į mane bėga piktas šuo, ir aš matau, kad jis piktas, mano viduje kyla baimė. Ši emocija mane skatina bėgti nuo šuns arba bėgti į jį ir jį pulti, arba sustingti ir apsimesti, kad šuo manęs nemato.

Kas atsitinka su mumis, kai bijome?
Kiekviena emocija yra tam tikras kūno sudirginimas. Kai mes bijome, padidėja spaudimas, savo kūne jaučiame karštį, gali įsitempti raumenys, smarkiau plaka širdis. Rodos, net prakaitas išpila. Tačiau panašius simptomus mums sukelia ir kitos emocijos. Pavyzdžiui, kai netikėtai sutinkame mums patinkančią mergaitę ar berniuką. Kokia tai emocija, priklauso tik nuo to, kaip mes ją pavadinsime. Taip, kaip patys jūs nuspręsite: jaučiu aš simpatiją, baimę, pyktį, o gal visai kitą emociją.

O kas yra nerimas?
Nerimas yra dar viena emocija. Nuo baimės ji skiriasi. Nerimą jaučiame tada, kai žinome, kad kažkas nemalonaus mūsų laukia. Sakykime, esate namie ir žinote, kad pradarius duris, jus pasitiks piktas šuo. Tad nerimas mus apsaugo nuo dalykų, kurie įvyks ateityje. Kai jis atsiranda, mes galvojame, kaip tą situaciją spręsti. Pavyzdžiui, jei nerimaujame dėl pažymių, mokomės. Nes jei nesimokysime, nebaigsime mokyklos. O suaugusieji, jei neturėtų nerimo jausmo, išleistų visus pinigus per vieną dieną.  

Kaip aš galiu šių emocijų išvengti?
Jei baimė ar nerimas labai stiprūs, reikia juos sumažinti arba jas pakeisti kitomis. Jas išvengti galite keliais būdais. 

ANTRAS BŪDAS – KVĖPUOTI. Labai gerai tinka kvėpavimo pratimai. Įkvėpkite labai lėtai, o iškvėpkite dar lėčiau. Taip darykite kelis kartus. Taip pat padeda raumenų tempimo ir atpalaidavimo pratimai. Visų pirma, įtempkite savo rankų raumenis ir juos atleiskite, tada įtempkite kojų raumenis ir atleiskite. Tą patį pakartokite su pečiais ar net liežuviu, liesdami dantų šaknis.  

TREČIAS BŪDAS – MIELA VEIKLA. Taip pat gerai padeda jums miela veikla. Atraskite kuo įvairesnių veiklų, kurios padeda nusiraminti ar save pradžiuginti. Jei jums patinka leisti laiką socialiniuose tinkluose, po kurio laiko imkitės kito užsiėmimo – tai, kas jums patinka: piešti, skaityti. Geriau, jei jūsų užsiėmimai nebūtų labai vienodi. Tegul kita veikla būna trumpas sportas.

KETVIRTAS BŪDAS – ŽALIOS IR RAUDONOS MINTYS. Nerimo išvengti padeda ir tai, jeigu jį pakeisite kita emocija. Vienos mintys yra raudonos, kitos – žalios. Raudonos stabdo mus nuo judėjimo ir sukelia nemalonias emocijas. Pavyzdžiui, raudonomis mintimis mes vadiname šias: „aš susirgsiu“, „mano tėvai susirgs“, „man atsitiks kažkas blogo“, „tas karantinas niekada nepasibaigs“. Tokios minyts vargina, sukelia liūdesį ir jos visai nepadeda. Todėl tokias mintis keiskite į žalias, kurios padeda save nuraminti: „nebūtinai man turi kas nors nutikti“, „jeigu mano tėvai susirgs, tikiu, kad jie pasveiks“, „tikiu, kad tikrai karantinas pasibaigs ir vėl galėsiu susitikti su draugais“.

PENKTAS BŪDAS – SKAMBUTIS. O jei ir tai nepadeda, visada galite skambinti į „Vaikų liniją“ telefonu Lietuvoje 116111 nuo 11 iki 23 valandos.

Kaip galiu padėti savo geriausiam draugui ar draugei, jei jis arba ji liūdi?
Žinoma, padėti galite įtraukdami jį į kokią nors smagią bendrą veiklą. Tačiau svarbu žinoti, kad emocija kyla kito žmogaus viduje. Jeigu kitas žmogus pasirinks jos nekeisti ir likti su ja, tokiu atveju jam sunku padėti. Jeigu draugui liūdna ar kažkas jį labai neramina, išklausykite jį, galite pasiūlyti leisti laiką kartu. Bet jeigu draugas nusprendžia nekeisti savo emocijos, tai gali ir jus pačius paveikti. Kiekvieną kartą bus liūdna, būnant su tuo draugu. Tokiu atveju reikia kreiptis į suaugusius, kad jums abiems padėtų.   

Kaip galiu padėti savo tėvams, jei jie liūdi?
Jūs taip pat galite juos išklausyti ir paguosti. Bet ir čia nepamirškite: tai, ką jaučia tėvai, neturite jausti jūs. Jei tėvai nerimauja, nereiškia, kad jūs taip pat turite nerimauti. Nebijokite tėvams pasakyti: „Aš matau, kad tau sunku, bet aš norėčiau dabar pabūti kitame kambaryje“. Tėvai patys atsakingi už savo emocijas. Jie taip pat gali jas nuraminti tais pačiais būdais, kaip siūlėme ir jums.

Vaikų ir paauglių psichologė Miglė Motiejūnaitė dirba Vilniaus Psichologinės sveikatos centre.
www.psichologokabinetas.lt

Nuotraukos: www.pixabay.com