Mūsų komandos narys, jaunasis reporteris Marius labai mėgsta skaityti knygas. Ir labai mėgsta pasidalinti savo rekomendacijomis su kitais. Šįkart – apie Vytautės Žilinskaitės knygą „Kintas“. Knygos pagrindinė tema – draugystė. Ji labai tinka paaugliams, nes joje kiekvienas paauglys ras sau artimas temas: kaip bendravimą su draugais, o taip pat santykius su tėvais.

Apie ką ši knyga?
Maištingasis paauglys Kintas vasarai išsiunčiamas pagyventi į kaimą pas močiutę Antosę. Kaip sako Kintas, nekenčiamas patėvis Tarakonas ištrėmė jį į sukiužusią lūšną pas davatką ir vištas. Nesugaunamasis filmų herojus, beveik oranžinio diržo savininkas, turintis galvą vaikinas sugalvoja, kaip pasipriešinti suaugusiems. Jis pradeda nuo jų slapstytis. Berniukas slepiasi palėpėje, vėliau senoje pirtyje, galiausiai apleistame name. Sumanymus įgyvendinti padeda kaimo berniukas Silvestrėlis. Silvestrėlio pusseserė Gilė taip pat patiki Kintu ir taip pat padeda jam slapstytis.

Kintas dėlioja pabėgimo planus: A – buvo paklydęs, B – paskendo, todėl Silvestrėlis pakabina Kinto kepurę ežero žilvyčiuose.

Tačiau nutinka kai kas neplanuoto. Apleistame name Kintą sučiumpa ir įkaitu laiko pabėgęs ir ieškomas kalinys. Kai nusikaltėlis pagrobia Gilę, Kintas ilgai svarsto, ar gali jai padėti. Štai tada paaiškės, kas yra tikrasis draugas.

Kas patiko?
Knyga man patiko,bet norėjau aiškios istorijos pabaigos. Man buvo neaišku, ar pagrindinis veikėjas pasimokė ir pasikeitė. Tikiu, kad taip. Nes jis mąstantis vaikinas. Šiame kūrinyje jis dažnai galvoja: „Už išdavystę nieko nėr bjauresnio“, „Kas išduoda vieną kartą, tas išduos ir kitą kart“. O ar jūs sutinkate su Kinto mintimis?