Gydytojai klounai nešioja raudonas nosis, bet baltų chalatų jiems nereikia /B. Navanglausko nuotrauka

Liūdna, kai reikia leisti dienas ligoninėje. Tačiau tik ne tomis dienomis, kai į svečius ateina gydytojai klounai. Kas jie? Ar jie tikri gydytojai? Kviečiame susipažinti.

Šiandien – pasaulinė ligonių diena. Būti ligoniu, vadinasi, būti silpnam, dažnai liūdnam, kentėti skausmus, kartais leisti dienas ligoninėje ir beveik visada gerti vaistus. Vaistais pasirūpina gydytojai. Bet yra dar vienas svarbus vaistas, kuris gydo. Tai – juokas, ir tuo rūpinasi gydytojai klounai. Jie, kaip ir cirko klounai, nešioja raudonas nosis ir moka prajuokinti. Tačiau nuo cirko klounų jie skiriasi. Gydytojai klounai moka atpažinti ligonių nuotaikas, o to reikia mokytis.

Mūsų pašnekovė Marija Baranauskaitė. Bet, kai ji užsideda raudoną nosį, ji tampa dainuojančia ir paauglius mėgstančią erzinti gydytoja kloune.

Mūsų pašnekovė Marija Baranauskaitė taip pat to mokėsi ir yra gydytoja klounė. Tik, kai ji užsideda raudoną nosį, ji pradeda vadintis kitu vardu.

Marija, koks yra Jūsų klounės vardas?
Mano klounės vardas yra Edita Einšteinytė. Ji yra dainininkės Editos Piaf ir mokslininko Einšteino dukra. Ji galvoja, kad yra labai labai protinga ir dainuoja labai gražias meilės dainas. Vaikams ji mėgsta šokti, dainuoti, pasakoti visokias istorijas. Taip pat mėgsta paerzinti, su paaugliais mėgsta pasipykti. Jai tas labai patinka.

Kiekvienas gydytojas klounas yra skirtingas.

O ką daro kiti klounai?
Kiekvienas klounas yra vis kitoks. Visoje Lietuvoje jų yra 18. Mano viena geriausių klounių draugių yra Rožė. Ji labai mėgsta puoštis, visada dabinasi pačiomis gražiausiomis suknelėmis, papuošalais. Kai lankosi ligoninėje, visada mato, kas ką gražaus nešioja. Ji – labai puošni klounė. Pavyzdžiui, klounas Zigmas – labai paprastas miško ūkio žmogus. Jam labiausiai patinka, kur nors sumuštinį sukrimsti, kartu patinginiauti, padainuoti.

Marija, kas yra gydytojas klounas?
Tai yra toks personažas, kuris lankosi pas vaikus arba taip pat pas suaugusius tuomet, kai jiems to labiausiai reikia. Pavydžiui, kai jie guli ligoninėje arba kai jie yra labai sunkioje situacijoje. Tada atvyksta gydytojas klounas, kad pakeltų nuotaiką.

Kaip gydo gydytojai klounai?
Gydytojai klounai negydo, bet padeda pamatyti gražius dalykus aplink, kuriuos pamirštame, kai esame liūdesingoje būsenoje. Mes norime parodyti, kad gyvenimas vis dar yra gražus. Tai gali būti gražūs mamos plaukai, o gal kažkas labai gražiai dainuoja kambaryje, o gal šiandien šviečia saulė ir galime gaudyti saulės zuikius ant sienos.

Gydytojai klounai su vaikais dainuoja, žaidžia ar pasakoja vienas kitam istorijas.

Ką jūs veikiate, kai ateinate pas vaikus ligonius?
Mes norime suteikti vaikams tai, ko jiems labiausiai reikia. Jeigu jiems trūksta žaidimų, mes su jais žaisime. Jeigu kažkam labai reikia išsiverkti tą akimirką, mes su juo kartu paverksim. Jeigu vaikas nenori su mumis bendrauti, mes išeisime ir klausysimės jo nuomonės. Gydytojai ir tėvai nėra linkę nuolaidžiauti vaikams. Mes esame viskas, ko tam vaikui reikia tą akimirką. Jei nori vaikas su mumis pabendrauti, mes galim su juo ir pažaisti, ir pašokti, ir padainuoti, ir parodyti magijos elementų, ir stebuklų arba tiesiog kartu pabūti ir vienas kitam papasakoti istorijas.

O dažnai taip būna, kad vaikai nenori bendrauti?
Labai retai.

Gydytojai klounai žino, kaip prajuokinti liūdnus vaikus ir suaugusius.

Marija, gal galite papasakoti kokią labai ypatingą istoriją.
Kartą pirmoje palatoje mūsų sutikta viena septynmetė mergaitė buvo labai supykusi, nes kažkas suvalgė jos burgerį. O mums ji, visa įpykusi, pasakė: „Kažkokia kiaulė suvalgė mano burgerį“. Nusprendėme šią situaciją išspręsti žaismingai. Paprašėme, kad ji mums tą kiaulę nupieštų. Ji taip ir padarė. Nupiešė ji beveik tikrą kiaulę, su knysle, kaip ir turėtų būti. O mes jai pažadėjome, kad apeisime visą ligoninę ir tą kiaulę būtinai surasime. Užėjome į kiekvieną palatą ir klausinėjome, ar niekas nematė kiaulės. Ieškojom po kiekviena lova, knisomės po spintas. Neradę, ėjome į kitas palatas. O paskutinėje palatoje užtikome berniuką, kuris ruošėsi operacijai. Paklausę, kur kiaulė, jis mums sako: „Aš suvalgiau šitą kiaulę“. Ir tuo metu įeina gydytojai vežti berniuko į operacinę. Visi taip netikėtai pradėjo smagiai kvatoti. Gavosi juokinga situacija: operacija buvo reikalinga kiaulei išpjauti. Juokėsi ir seselės, ir berniuko mama, ir pats berniukas. Jam net nebebaisu buvo važiuoti į operacinę.

Mariją kalbino šio naujienų puslapio redaktorė ir žurnalistė Asta.

Už nuotraukas dėkojame organizacijai „Raudonos nosys“.