Kai berniukui Kaziui buvo vos septyneri, jis neteko abiejų tėvų. Knygos tapo jo geriausiomis draugėmis ir guodėjomis. O pirma jo parašyta knyga „Klumpės“ padėjo surasti brolį, kurio manė niekada nesutiksiąs. Ši istorija – tikra. O berniukas, suradęs brolį, tai – rašytojas Kazys Saja. Tarptautinės rašytojų dienos proga jam klausimus užduoda mūsų jaunasis reporteris Ąžuolas.
1. Kada pradėjote rašyti knygas ir kodėl?
Eidamas septintuosius likau našlaitis. Vienišas, be artimųjų, draugų ir žaislų. Knygos guosdavo, žadino viltis. Išsitrauki iš užančio įdomią knygą ir esi nebe vienas. Paskui pajutau, kad apie savo vaikystę galėčiau ir pats parašyti.
2. Kurią iš savo parašytų knygų vertinate labiausiai ir kodėl?
Pirmoji mano knyga vadinosi „Klumpės“. Kažkas jas pasiuntė karo išblaškytiems lietuviams net į Ameriką. O ten ją perskaitė mano vyresnysis brolis. Jis po mamos mirties buvo patekęs į prieglaudą. Laikiau jį žuvusiu per karą, bet po 25-erių metų per tas „Klumpes“ mes vėl susitikom.
3. Kiek laiko skiriate knygų rašymui?
Visą raštingą savo gyvenimą. Arba rašau, arba ką nors kitą veikdamas vis pagalvoju, ką dar galėčiau parašyti.
4.Kokie jūsų hobiai be knygų rašymo?
Kaimas. Dzūkijos gamta. Mažo daržo ir sodo priežiūra.
5. Kokių rašytojų įkvėptas rašote knygas?
Sunkaus mūsų lietuvių gyvenimo įkvėptas. Gimiau dar laisvoj Lietuvoj, stengiaus šį tą nuveikti, kad mūsų Tėvynė būtų laisva.
6. Kokia buvo jūsų mėgstamiausia pamoka mokykloje?
Ta, kuri mane moko gyventi, išaugti rimtu žmogumi, kuris ir kitus galėtų pamokyti. Klaipėdos žemės ūkio technikume aš suradau Mokytoją visam gyvenimui. Tai Liudas Alseika, mums dėstęs žemės matavimą ir miškininkystę. Jis savuoju mokytoju laikė Vydūną, o aš – Alseiką. Bendravom iki pat jo mirties.
7. Kada jūs suprtote, kad esate rašytojas?
Aš anksti pradėjau rašyti. Per Pedagoginio instituto literatūros egzaminą galėjau ištraukti bilietą „Kazio Sajos dramaturgija“, bet neištraukiau…
8. Į kokį nykštuką jūsų manymu esate panašiausias iš knygos „Ei slėpkitės“?
Jie visi septyni šiek tiek panašūs į mane, pats mieliausias yra Šiurpė, kuris saviesiems pataria: „Darysime gera, ir bus gerai. Nebus gerai, darysim dar geriau.“
9. Kokį duotumėte patarimą jauniesiems rašytojams?
Kadaise vyresnieji rašytojai ne kartą man patarė: „Jei gali, nerašyk…“. Kai skaitydamas kitų knygas nejučiom pagalvoji „aš parašyčiau geriau“, tada jau stenkis. Įrodyk, pasirodyk.
Net sugraudino ta istorija apie „Klumpes“. Mėgstu šitą rašytoją labai, bet tos istorijos nežinojau. Ačiū labai Ąžuolui už puikų interviu 🙂