Šiandien – pusčiaus 24-oji diena. Gal geriau skamba: šiandien – vilkų 24-oji diena? O kaip jums šis variantas: šiandien – didžiojo rago 24-oji diena? Skamba keistai, tiesa? O taip senoliai skirtinguose Lietuvos regionuose vadino sausio mėnesį.

Jis sausiu pradėtas vadinti prieš 180 metų. Nuo tada, kai buvo pradėti leisti lietuviški kalendoriai, maždaug nuo 1846 metų. Etnologas profesorius Libertas Klimka mūsų naujienų portalui „Klausia vaikai“ papasakojo, iš kur kilo tokie mėnesių pavadinimai.

Neprigijo kiti pavadinimai
Juk galėtų lietuvių kalboje, kaip ir beveik kitose Europos kalbose, būti panašūs mėnesių pavadinimai: januaris, februaris, ar aprilis. Tačiau Lietuvoje šie pavadinimai neprigijo. Neprigijo ir Čekijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ar Baltarusijoje. Profesorius L.Klimka sako, šių šalių gyventojams buvo mielesi pavadinimai, susiję su žemdirbyste. „Anksčiau kaimo žmogui mėnesių pavadinimai nebuvo svarbūs. Kur kas svarbesnės buvo šventės, nes pagal jas buvo derinami darbai. Iki Šeštinių reikėdavo viską pasėti, o, pavydžiui, iki Oninių reikėdavę visus rugius nupjauti“, pasakoja L.Klimka.

Kodėl lietuviški mėnesiai turi būtent šiuos pavadinimus
Kai kuriuos nesunku atspėti, tačiau kai kurie – labai sukti. Mūsų kalbintas etnologas aiškina jų kilmę. Surašėme taip pat kitus galiojusius mėnesių pavadinimus.

Kai perskaitysi, pajuokauk su savo draugais. Kai šie paklaus, kada tavo gimtadienis, panaudok dar negirdėtą tavo mėnesio pavadinimą ir pakikenk iš jų reakcijos.

SAUSIS. Taip jis pavadintas dėl to, kad tą mėnesį krenta sausas birus sniegas.
Kiti mėnesio pavadinimai. PUSČIUS, nes vėjai pusnis supučia. VILKŲ mėnuo, nes vilkai miškuose klajoja ir stūgauja. DIDŽIOJO RAGO mėnuos, nes briedžiai numeta ragus.

VASARIS. Pasikeičia vyraujanti vėjo kryptis. Jis vis dažniau atsisuka iš vakarų ar pietų. O tai pranašauja pavasarį.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. PRIDĖTINIS, nes 29-oji diena pridedama arba atimama. AŠARIS, nes tą mėnesį vyraujantis vėjas tok šaltas, kad net ašaras išspaudžia.

KOVAS . Tą mėnesį parskrenda kovarniai.  Etnologas Libertas Klimka svarsto šis mėnuo galėjo būti pavadintas kovu todėl, kad kovas – senovės lietuvių karo dievo vardas.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. KARVELINIS, nes ima burkuoti miškiniai karveliai – uldukiai. GLUŠĖKAS. Tai dzūkiškas paukščio kurtinio pavadinimas, nes šie paukščiai kovo mėnesį tuoktuves kelia.

BALANDIS.  Tą mėnesį patvoriais išdygsta balandos – pirmasis vitaminų šaltinis.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. SULTEKIS, nes tai – beržų sulos tekėjimo mėnuo arba VELYKŲ.

GEGUŽĖ. Šio mėnesio pradžioje užkukuoja gegutė.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. ŽIEDIS, nes pradeda visur žydėti augalai. SĖMENIS, nes tai pavasarinės sėjos metas.

BIRŽELIS. Sėjos metu dirva biržijama. Kitaip tariant, padaroma žymė, iki kurios vietos krinta grūdai sėjant. Iš to, spėjama, ir mėnesio birželio pavadinimas kilęs.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. VISJAVIS, mat visi javai turi būti pasėti arba SĖJINIS.

LIEPA. Tai –  mėnuo, kai žydi liepos.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. ŠIENPJŪTIS, ŠIENAVIMO arba KIRMĖLIUS, nes lapus apninka vabzdžių kirmėlaitės.

RUGPJŪTIS. Tai – rugių pjūties metas.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. PJŪMONIES, PJŪTIES arba DEGĖSIO mėnuos, nes saulės atokaitoje paruduoja žolė.

RUGSĖJIS. Tą mėnesį sėjami žiemkenčiai rugiai.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. PAUKŠTLĖKIS, nes paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus. VIRŽIŲ, nes šiluose žydi viržiai arba DAGOS, nes dygsta pasėti rugiai.

SPALIS. Šį mėnesį iš laukų suvežami linai, rengiamasi juos minti ir šukuoti, o tada byra spaliai arba kitaip linų šapai.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. LAPKRISTIS, nes medžiai meta lapus. SEPTINTINIS – pasirodo, seniau žmonės metus pradėdavo skaičiuoti nuo pavasario. VISAGAVIS, nes tokiu metu jau nuo laukų visas derlius nuvalomas.

LAPKRITIS, nes krenta paskutiniai medžių lapai.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. GRUODINIS, nes žemę neretai kausto gruodas arba VĖLIŲ, nes aplankomi ir sutvarkomi protėvių kapai.

GRUODIS . Tai mėnuo, kai žemę tvirtai sukausto gruodas.
Kiti buvę mėnesio pavadinimai. SIEKIS, nes metai pasiekia pabaigą arba KALĖDŲ.