Apie kovo 11-ąją ir drąsius lietuvius

Šią dieną – kovo 11-tą – prieš 30 metų Lietuva vėl tapo nepriklausoma ir laisva šalimi. O kaip viskas atrodė anksčiau? Ko reikėjo, kad situacija pasikeistų? Pasakoja istorikė Inga Zakšauskienė.

Sovietų Sąjungoje buvo 15 šalių. Tačiau kai kurios šalys ne savo noru tapo šios Sąjungos dalimi. Tarp jų ir Lietuva. Kitaip tariant, ji buvo okupuota. Po 55 metų lietuviai išdrįso tam pasipriešinti. Jie buvo pirmieji, kurie tai padarė.

O kaip situacija atrodė iki tol?
Įsivaizduokite, jūs negalite klausytis muzikos, kurią jūs mėgstate, negalite eiti į filmą, į kokį jūs norite, negalite kalbėti su savo mama ta kalba, kuria jūs norite, negalite tikėti tuo, kuo jūs norite, negali skaityti knygų, kokių jums norisi. Sovietų valdžia spręsdavo ir įsakydavo, ką skaityti, ką galvoti, ką daryti.

Ne lietuviška trispalvė, o štai ši vėliava turėjo kabėti Lietuvoje

Kas su tuo nesutikdavo, būdavo baudžiami. Sovietų Sąjungos valdžia bausdavo labai skaudžiai. Jeigu kas nors nepaklusdavo, ištremdavo visą šeimą į negyvenamas tamsias ir šaltas teritorijas arba pasodindavo į kalėjimą. Galėdavo atimti darbą, neleisti studijuoti universitete arba nusprędavo, ką žmogus gali studijuoti.
Pamažu, bet pasaulis keitėsi. Sovietų Sąjungos griežta tvarka šiek tiek susilpnėjo, todėl lietuviai suorganizavo pirmuosius demokratinius rinkimus. Šiandien tai vadiname Seimu, o tuomet tai buvo Aukščiausioji Taryba. Jos nariai – deputatai. Būtent jie 1990 metų kovo 11-ą dieną pasirašė Nepriklausomybės Aktą.

1990 metų kovo 11 dieną buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Vidury – Vytautas Landsbergis. Jis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas.

Kodėl kovo 11-tą dieną?
Kovo 12-ą dieną turėjo prasidėti Maskvoje svarbiausias susirinkimas – Liaudies deputatų suvažiavimas. Tą dieną jie norėjo pakeisti taisykles, kaip galima išstoti iš Sovietų Sąjungos. Tiesą sakant, niekas nežinojo ir prieš tai, kaip tai galima padaryti. Todėl Aukščiausios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis labai skubėjo pasirašyti dokumentą, kuriame parašyta: Lietuvos Nepriklausomybė skelbiama kovo 11-ą dieną.

Kiek turi būti parašų ant Nepriklausomybės akto, kad jis galiotų?
Užtenka dviejų parašų – pirmininko ir sekretoriaus. Bet Aukščiausioji Taryba labai norėjo pasakyti, kad Lietuvos Nepriklausomybė yra atkuriama iš naujo. Lietuviai norėjo susigrąžinti tai, kas buvo atimta. Todėl jie nusprendė, kad pasirašys visi Aukščiausios tarybos deputatai. Iš viso – 133 nariai.

Kas nutiko su dokumentu tuomet, kai jis buvo pasirašytas?
Neužtenka dokumentą tik pasirašyti. Labai svarbu, kad tokį dokumentą pripažintų ir kitos šalys. Žinoma, visų pirma Lietuvos Nepriklausomybę turėjo pripažinti Sovietų Sąjungos vadovai. O jie to daryti neskubėjo. Bet apie tai turėjo sužinoti ir pasaulis. Pats dokumentas buvo nuvežtas į Maskvą. Antra dokumento kopija buvo nuvežta į Vatikaną ir perduota tuometiniam popiežiui Jonui Pauliui II. Sovietų Sąjunga vis labiau pradėjo bausti Lietuvą: trūko prekių parduotuvėse, žmonės prarado darbus. Todėl buvo nuspręsta, šį svarbų dokumentą saugoti kur kas akyliau. Jis buvo nuvežtas į Kauną ir atiduotas saugoti kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Dabar šis dokumentas saugiai guli Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas, ant kurio 133 deputatų parašai

Kiek laiko užtruko, kol kitos valstybės pripažino Lietuvos Nepriklausomybę?
Pati pirmoji šalis, kuri pripažino Lietuvos Nepriklausomybę, buvo Islandija. Tai nutiko beveik po metų  – 1991 metais vasario 11 dieną. O tų pačių metų rudenį Lietuvą pripažino ir kitos pasaulio šalys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *